Kaip parodė LRT skelbta apklausa, du iš trijų (65 proc.) gyventojų pasisako už tai, kad tokių gatvių ir pastatų pavadinimų keisti nereikia. Penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų mano, kad reikia keisti pavadinimus su S. Nėries vardu, o 15 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Apklausos duomenimis, gatvių ir pastatų pavadinimų keitimui daugiau pritaria vyrai nei moterys, taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu , didžiausiomis pajamomis, specialistai ir tarnautojai, besimokantys studentai bei dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai.
Šiuo klausimu nuomonės dažniau neturi jaunimas iki 30 metų, kitų tautybių
„Baltijos tyrimai“ apklausą atliko balandžio 10–21 dienomis. Jos metu apklausta 1020 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida – ne didesnė nei 3,1 proc.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Pastaruoju metu desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti S. Nėries vardo gatves. Taip pat, reaguodamos į komisijos išvadas dėl poetės kūrybos ir biografijos, S. Nėries vardo mokyklos Vilniuje bei Vilkaviškyje inicijavo savo pavadinimų keitimo procesą.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
